„Trys metrai virš dangaus“ lietuviškai nėra tik paviršutiniška paauglių meilės istorija. Tai socialinė drama apie ribas, kurias jauni žmonės privalo peržengti, kad rastų save. Dėl tikslių vertimų, aktualių temų ir stipraus emocinio krūvio filmas sulaukė populiarumo Lietuvoje, ypač tarp 15–25 metų žiūrovų. Jis verčia susimąstyti: ar tikriausias jausmas gali egzistuoti tik „trys metrai virš dangaus“ – trumpame, pavojingame, bet beribiame laisvės akimirksnyje?
Nors filmo veiksmas vyksta Ispanijoje, jo problematika aktuali ir Lietuvos jaunimui. Stepas – gatvės lenktynininkas, kilęs iš neturtingos, disfunkcinės šeimos – simbolizuoja socialinę atskirtį, kuri Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo taip pat buvo opi problema. Babi, turtinga ir globojama mergina, atstovauja privilegijuotą sluoksnį. Jų santykiai atskleidžia, kaip klasinės ribos tampa kliūtimi autentiškam jaunų žmonių ryšiui. trys metrai virs dangaus filmas lietuviskai
Lietuviškame vertime ypatingas dėmesys skiriamas dialogų šiurkštumui – Step'o replikos verčiamos nevengiant jaunimo slengo, pvz., „neapsikrauk“, „atstok“, „važiuojam dūmyt“. Tai padeda lietuvių žiūrovui identifikuotis su personažais, nes kalbos raiška atitinka realų paauglių bendravimą. sužeidimus ir galiausiai tragediją.
Filmo pavadinimas – „Trys metrai virš dangaus“ – nurodo į pojūtį, kurį jaučia pagrindiniai herojai, kai Stepas vairuoja motociklą, o Babi sėdi už jo. Lietuviškame kontekste motociklas tampa laisvės nuo taisyklių, tėvų kontrolės ir visuomenės lūkesčių simboliu. Tai rezonuoja su post-sovietinės kartos Lietuvoje troškimu išsiveržti iš ribojančių struktūrų. Tačiau filme ši laisvė turi kainą – pavojų, sužeidimus ir galiausiai tragediją. kurį jaučia pagrindiniai herojai